fbpx Skip to main content

Klimato kaita ir ūkininkavimas

Šiais laikais dėl klimato kaitos orai tampa nenuspėjami ir nestabilūs. Ūkininkai nuo klimato ir orų kaitos nukenčia bene labiausiai. Tačiau, nors žemės ūkis kasmet patiria nuostolius dėl klimato kaitos, žemės ūkis taip pat yra ta sritis, kuri daro didžiausią  įtaką klimato kaitai.

Šylant Žemei, o potvyniams ir sausroms vykstant dažniau, derlius mažėja ir kovoti su gamtos iššūkiais tampa sunkiau. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad ateityje, iki 2050-ųjų, klimato kaita gali  sumažinti žemės ūkio produktyvumą 17 procentų.

Tyrimai taip pat rodo, kad ateityje technologijos žemės ūkyje atliks svarbesnį vaidmenį, ir padės ūkininkavimui tapti tvaresniu, neprarandant produktyvumo ar pajamų. Pasaulio ekonomikos forumas apskaičiavo, kad jei 15-25 procentų ūkių pereitų prie tiksliojo ūkininkavimo, derlius pasaulyje išaugtų 10-15 procentų, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir vandens vartojimas galėtų atitinkamai sumažėti nuo 10 iki 20 procentų.

Tikslusis ūkininkavimas gali būti apibrėžiamas tiesiog kaip efektyvi žemės ūkio gamyba arba tikslus išteklių panaudojimas ūkyje, siekiant maksimaliai padidinti gamybą ir sumažinti sąnaudas. Tai būdas maksimaliu tikslumu ūkininkauti „tinkamu laiku, tinkamoje vietoje“.

Trečdalis visos laukų žemės nukenčia nuo erozijos, cheminės taršos ir per didelio tręšimo.

Nauda aplinkai

Trąšų ir kitų agrocheminių medžiagų kiekio sumažinimas gali turėti didžiulės naudos šiltnamio efekto mažinimui ir naudos kontroliuojant dirvožemio taršą bei vandens telkinius dėl nuotėkio iš laukų.

Du modeliai – regeneracinis (arba atkuriamasis) žemės ūkis ir tikslusis ūkininkavimas veikdami kartu, iš tikrųjų gali suteikti ilgalaikį sprendimą derinant technologijas ir žemės ūkį, ir siekiant išsaugoti aplinką. Regeneracinio žemės ūkis susitelkia ties dirvožemio sveikatos atkūrimu, vandens problemų sprendimu, naujų dirvožemių bei aplinkos augimo kūrimu.

Tuo tarpu tikslusis ūkininkavimas orientuojasi į žemės ūkio naudmenų didinimą ir žemės našumo didinimą. Kaip, pavyzdžiui, dažnas pasėlių stebėjimas naudojant dronus ar kitus nuotolinio stebėjimo metodus: tai padeda užkirsti kelią pasėlių ligų plitimui ir leidžia kontroliuoti pasėlių būklę.  Analizuodami duomenis, surinktus iš jutiklių, traktorių ir palydovų, ūkininkai gali stebėti pasėlių sveikatą, priimti sprendimus dėl sodinimo ir kontroliuoti trąšų naudojimą tam, kad pagerintų ūkio gamybos efektyvumą.

Žemės ūkio technologijos nėra kuriamos tam, kad pakeistų ūkininką – jos skirtos padėti ūkiams tapti efektyvesniems ir produktyvesniems. Prisitaikantys ir tobulėjantys žemės ūkio modeliai gali padėti sukurti tvaresnę žemės ūkio ateitį.